Ka tik paziurejau filma "Motherhood" su Uma Thurman. Pats filmas paprastas ir niekuo neypatingas tiems, kad neturi vaiku. Ziurejau filma ir tikrai buvo momentu, kad vos laikiausi nepasiverkusi. Man taip buvo gaila tos mamos. Ji nuo pat ansktyvo ryto pradedavo dugzti kaip bitute: pusryciai visai seimai, pietu dezutes vaikams, ji net nepastebejo kaip su naktiniais isejo i lauka, kad palydeti vaikus i mokykla. Ji organizuoja gimtadieni savo dukrai, o jos vyras amzinai nekelia telefono ir jo nera tada, kada jai labiausiai reikia. Bet ji su viskuo susitvarko pati. Nes kaip ir neturi pasirinkimo. Ji pikta ant viso pasaulio, irzli ir nelaiminga. Zodziu, esme tokia, kad is tikruju dauguma mamu taip ir gyvena.
Galu gale ji nebeistveria ir bando atitrukti-isvaziuoja is miesto. Jos vyras nesupranta kodel, kai JIS skambina-ji nekelia telefono. Galu gale jie kalbasi. Moteris nusivylusi, ja uzgrauze rutina ir visko darymas. Ji nebejaucia gyvenimo skonio, niekas jos nedziugina. Ji nebesvajoja. Netgi vyras nebeziuri i taip, kaip anksciau. Ji taip pat jame nebemato savo isrinktojo.
Kai jie issikalba, vyras pritaria jai, kad ji eitu dirbti ir bendrautu ne tik su vaikais ir zaidimu aikstelese esanciomis mamomis, bet ir su normaliais suaugusiais.
Filmas baigiasi labai gerai. Tetis, pamynes savo megiama dalyka, garantuoja seimai geresne ateiti ir... indaplove :D kad zmona tuo tarpu galetu rasyti.
Gal kitiems sitas filmas nepatiks, pasirodys banalus, bet man istrigo. Juk taip daznai mes pamirstam, kad apie kazka svajojom, turejom tiksla. O pasielgiam taip, kaip priimtina visuomenei, seimai, draugams.
Neimanoma visiems itikti. Anksciau ar veliau zmogus nusispjauna i kitus ir gryzta prie savo svajoniu, bando igyvendinti ka buvo nustemes i sona.
Svajones nustumiamos i sona, kai atsiranda vaikai. As irgi pirmenybe teikiu Gabijai ir jos norams. Paskui eina vyras, nes jis mus islaiko, turiu visada padaryti jam valgyt, skalbti rubus ir priziureti namus. Tada atsiranda visokie kitokie zmones, kurie svarbus musu seimai. Galu gale atsiranda vieta ir man.
As jau nebezinau apie ka noriu svajoti, kokie buvo mano jaunystes tikslai, norai. Nebeprisimenu, o nauju, tokiu kad ikveptu-nebesugalvoju.
Na gerai, dauguma sako: valgyti pradejai gaminti.
Bet tai ne as. Nesu kazkokia virtuves ase.
Kiti sako: tu mezgi.
Gerai, tai man iauge i krauja.
Treti sako: tu rasai labai fainus laiskus mums.
Negaliu tiek laiko skirti rasymui, kiek noriu, nes turiu seima.
TIk jokiais budais nereikia galvoti, kad seima man trukdo. Klaidingai nemastykit. Man reikia seimos. As tik kazkur uzstrigau ir negaliu surasti saves. Zinau zinau, bus tokiu, kurie pasakys: nu va filosofija jau lenda :) Visada toki dalyka turejau ir niekam netrukde, o jei kam nepatinka-niekas neprase skaityti. Tikrai zinau, kad bus nepatenkintu sita mano rasliava. Kaip sakiau anksciau: kiekvienam neitiksiu. Ir taip esu gera pakankamai. O dabar dar ir bjauri.
Turiu as ten keleta svajoniu ir noru, bet tikrai nesiruosiu cia viesinti, nes turi kazkas likti ir man.
Pries kelias savaites nuotaika buvo niuri, liudna. Taciau praeita savaite prisiminiau kad moku juoktis ir sypsotis. Kazkaip vyras buvo namuose ir geros nuotaikos buvo. Ir juokavom kaip kazkada anksciau, ir erzinom vienas kita (cia juokais), ir nebuvo nekalbadieniu bei prilipimo prie kompo ar telefono.
Kita savaitgali bus mano gimtadienis. As jo bijau kaip nezinia ko. Bus paskutinieji metai, kai priekyje dvejetas. Kaip kad juokauju: kitais metais ikopsiu i ketvirta desimti :)
Oi tik nereikia dabar pagalvoti: tai kad tu atrodai jei ne 10, tai 5 metais jaunesne.
O jus niekada nepagalvojot, kad gal as noreciau atrodyti bent panasi i savo metus?
Mane cia kazkuria diena pavadino kazkas ponia. Tai net nustebau.
Juokingiausia, kad kazkada skaiciau knyga apie tai, kad moteriai sukanka 30m, tai jai atrodo kaip krize ar kazkas panasaus. Ir galvojau, nu man tai tikrai nenutiks.
O dabar emiau ir issigandau. Zinau, gimtadienis ateis noriu as to ar nenoriu.
Vyresni juoksites is manes, nes as dabar juokiuosi is savo paauglystes, kompleksu ir t.t.
Prasyciau man po sito laisko nemoralizuoti ir manes neuzjautineti. Cia yra tik pamastymas. Man rasant lengviau pasidaro. Galejau rasyti kazkur kitur, bet parasiau cia. Kur noriu-ten ir rasau. Noriu ir bunu bjauri :)
Stai ir ateina mano grazuole ismiegojusi, taigi-padedu kompiuteri i sona-turiu svarbesniu dalyku.
P.S. nepamirskit svajoti, o jei norit, kad svajones greiciau issipildytu-pasidalinkit jomis su tuo zmogum, kuris jusu manymu padetu kuo greiciau jas igyvendinti. Nes kai zmogus pats sau vienas-negerai :)
Kadangi vyras pasake, kad nebekepciau keksiuku, nes jo medziagu apykaita ne kaip mano, o paklaustas kodel tiek daug keksiuku suvalge per viena karta, atsake: -Taigi reikejo visus skonius isragauti :D:D:D
