Monday 20 September 2010

As roze, zydinti vel ir vel... :)

Stai ir vel as "eteryje". Be galo buvau nustebinta, kai atsidariusi elektroninio pasto dezute radau tokia kruva laisku, kad net per gimtadieni turbut tiek nesu gavusi. Be galo esu dekinga tiems, kurie manes pasigedo, ieskojo ir klausinejo kaip man sekasi, kur as dingusi ir aplamai - ar esu gyva :) Pasijutau tokia gyva ir reikalinga. Aciu labai Jums uz toki demesi.
Dazniausias klausimas - kaip mes gyvenam?
Labai gerai :) Isdykaujam, mokomes, dainuojam, skaiciuojam, skaitom ir dar daug visokiausiu dalyku prisigalvojam. Gabija eina i darzeli visai dienai. Pirma diena nuvedus ji labai mane nustebino - apziurejus patalpas, Gabija pasake: Mama, tu jau gali eiti i darba....
Isejau lupa pakabinus, man taip keista buvo, kad mano mazyte mergyte uzaugo, kad jai nebereikia manes visa para. Bet as suprantu kodel ji taip noriai eina i darzeli. Ten tiek veiklos vaikams, kad palyginus su lietuviskais darzeliais, viskas nublanksta. Jie kepa sausainius, gamina ledus, net per lietu eina i kiema braidyti po balas, piesia ivairiausius piesinius. Musu kambaryje kabo Gabijos piesiniai. Be galo buvo miela gauti piesini, kuriame esu nupiesta as. Zinoma, tai tik kleckai ir spalvu misinys, bet tai lyg musu abieju "kodas" - cia Gabija nupiese mama :)
Gabija darzelyje atsisveikindama visas aukletojas pabuciuoja, apkabina, kas Anglijoje nera labai iprasta. Ir siaip labai daug dalyku ji sugalvoja pati ir pripasakoja tokiu istoriju, kad as net stebiuosi is kur tokioj mazoj galvelej tokios mintys ir tokie klausimai.
As pati jauciuosi gerai. Jau nebesuku galvos del skyrybu, nes suzinojus kai kuriuos dalykus, tiesiog pamaciau, kad nereikejo man tiek ilgai sedeti akiu uzmerkus, bet visi mes mokomes is savu klaidu.
Sporta namuose iskeiciau i sporta lauke. Kiekviena ryta ir vakara i darba ir is darbo vazineju dviraciu. Apie 20min minu, vos paeinu po tokio minimo, bet tai nors forma palaikau, nes kitaip, tai nera kada :) Stai viena diena darbe kazkas pradure man padanga. Be galo esu dekinga vienam draugui, kuris suskubo padeti man bedoje - dabar turiu nauja "kamera" ir nebereikia veziotis pompos kuprinej :) O darbe didziules intrigos ir pavydas, nes tikrai pasistengiau ir irodziau, kad sugebu daugiau uz kitas. Nesimaivau, bet yra kaip yra, as juk darbe negaliu vietoj nusedeti - man judejimo, veiklos reikia.
Viena drauge paklause, kodel as ne zurnaliste. As taip megstu bendravima, kad darbe su bet kuo randu bendra kalba. Tik dabar supratau, kodel visi sake man eiti dirbti vadybininkes darba, kai buvau jaunesne. As tiesiog dar nemaciau savyje bendravimo dovanos. O dabar as kasdiena bendrauju ir nemazai, kas labai mane pacia dziugina ir pakrauna teigiama energija.
Zinoma, parejusi namo as daznai kazkuri laika uzsidarau savo kambaryje, kad pailseciau nuo visko, bet veliau - duokit pakalbeti, bet ne pavalgyti :) Bet kas mane pazystat artimiau, tai jums ne naujiena.

Visai neseniai pagaliau ryzausi viena su dukra nuvykti I Londona. Ne masina, o autobusu. Is pradziu buvo baisu, kad nezinosiu kur islipti, neislaikysiu Gabijos vienoj vietoj, bet viskas praejo taip sklandziai, kad ir kita karta tikrai nebijociau vaziuoti. Zinoma, man pasiseke, kad dukra keliaujant I prieki miegojo, o atgal-skaitem knygeles, klijavom lipdukus.
Vos tik autobusas pasieke Londona-supratau, kad cia jau didmiestis, kurio su Vilniumi nera ko lyginti. Is karto pasitiko didingi namai, didelis kiekis namu, zmoniu, parduotuviu. Kas labiausiai mane ir isgasdino, nes tai ne siaip miestas, o pilnas visko didmiestis. Is karto I galva sove mintis: Kaip tokiam mieste imanoma nepasiklysti? Akys buvo dideles ir baime tvyrojo dar ilga laika manyje.
Is karto akys pradejo mirgeti nuo tokios zmoniu gausos, stiliu ivairoves, sukuosenu mandrumo bei odos spalvu atspalviu. Dauguma zmoniu kazkur skubejo, kiti siaip vaikstinejo, o dar kiti tiesiog sedejo ir niekur neskubedami kramsnojo kazka. Ir kas buvo sauniausia-niekas nekreipe I mus demesio. Ne tik I mus, aplamai Anglijoj niekas nekreipia demesio I tai, kaip tu apsirenges, ka apsiaves, kokia sukuosena ant galvos. Cia kiekvieno reikalas kas kaip atrodo.
Zinoma, cia zmones spalvingesni, ryskesni, ispudingesni nei tarkim Thetforde ar net Vilniuje, bet pirmas ispudis buvo idomus. Atsirado baime, nepasitikejimas, nezinia. Ta diena pagalvojau, kad ne uz ka nenoreciau gyventi Londone. Man taip truksta miesto, bet kai jame atsiduriau-issigandau ir pasijutau kaimiete. Taip, visi mes Anglijoj kaimieciai, bet nesinori is karto “nusirasyti”.
Teko daug vazinetis autobusais. Norint nuvaziuoti nuo vieno tasko iki kito, reikejo vaziuoti ne su vienu autobusu. Ir reikejo zinoti kur koks autobusas vaziuoja, nes kitaip galima prapulti.
Vaziavom ir tipiskais britu autobusais: raudoni, dviauksciai. Visi keleiviai ilipa tik per pirmas duris, islipa – per vidurines. Ir nera jokiu nepatogumu del to. Tiesiog tokia tvarka ir niekas nepurkstauja, kaip kad Lietuvoje visi del to pikti. Buvom ir antrame autobuso aukste. Visi vaizdai matesi is aukstai, idomus jausmas, bet patiko. Minusas buvo tik tas, kad Gabija daznai oziavosi autobusuose, nes jai budavo sunku nusedeti vienoje vietoje ilga laika.
Taip pat teko garbe vaziuoti zymiuoju metro. Esme tokia kaip traukinys, tik viskas labai greitai vyksta. Bet man visai patiko. Greitai nuveza ir nereikia stumdytis kaip autobuse. Vaziavom ir traukiniu, iskeltu aukstai virs gatves. Ir visa tai paciame mieste.
Aplankeme miesto centra, I kuri vaziavome su keliais transportais, persedimais ir ejimais mazomis gatvelemis. Centras kimste prikimstas parduotuviu bei kitokiu istaigu. Kiekvienos parduotuves filialu yra kas keletas zingsniu. Turbut tam, kad jei pro viena pralekei ir veliau kazka prisiminei-nebereiketu gryzti, o tiesiog uzeiti I esancia pakeliui.
Mes taip pat uzejom I keleta parduotuviu bei McDonalds restorana. Kaip gi as be McDonaldo? Prisikimsom pilvus ir toliau bimbinejom po Londona. Suzavejo Apple parduotuve. Berods dvieju aukstu ir irengta taip, kad kiekvienas uzejes klientas galetu pasinaudoti kiekviena Apple produkcija. Zinoma didziausios eiles buriavosi pries Iphone telefonu. Tokios Apple produkcijos gausos as dar niekur nemaciau. Nors tikrai nesu Apple gerbeja, bet taip gavosi, kad pati naudojuosi ne viena sios firmos produkcija. Tai tikrai buvo smalsu ikisti nosi I tokia parduotuve bei bent pirstais prisiliesti prie didziuliu Apple kompiuteriu.

Siuo metu esu sustojusi tokiam laikotarpyje, kuriame suprantu ir ivertinu tokius dalykus, kokiu anksciau gal nepastebedavau. Tai sunkus laikotarpis, bet as gi didziule optimiste - issikapstysiu tikrai. Nes as tikrai kaip ta roze - zydinti vel ir vel... Yra daug dalyku apie kuriuos noreciau papasakoti, bet turbut tam dar ne laikas, juo labiau, kad cia per daug viesa vieta visiskai atverti sirdi.
Dekoju visiems uz siltus laiskus, palaikymus, padrasinimus ir siaip gerus zodzius. Dekoju kad skaitot cia ir laukiat mano rasliavu :)
DAug siltu linkejimu ir buckiu is Anglijos