Stai is teko man didziule garbe aplankyti garsuji Meiles miesta - Paryziu. Likau be galo suzaveta jo grozio ir didybe. Tikrai labai grazus miestas ir tarkim su Londonu, net lyginti negalima. Londonas man aplamai skirtas grynai komercijai - pilna parduotuviu, kurios tesiasi istisai po centra. O Paryzius pilna graziu, didingu pastatu, parku, paminklu. Tikrai nesu kazkokia paminklu ar muzieju gerbeja, todel ir nejau i Luvro muzieju, taciau tikrai man viskas buvo labai grazu.
Kelione prasidejo nuo artejancio mano jubiliejaus. Kadangi suma apvali, tai nesinorejo tiesiog prisigerti ir svente padaryti eiline. Todel savo draugo ikalbeta pasirinkau kelione i Paryziu. Juo labiau, kad is Anglijos tokia kelione tikrai kainavo nebrangiai. Vaziavome dviese, nes keliauti 8val automobiliu vaikui butu buve per sunku.
Isvaziavome vejuota nakti, kai vejas buvo toks stiprus, kad vaziuojant uze pro langus. As, kaip nevairuojanti, masinoje dariau ka tik noriu: ir valgiau, ir geriau, ir muzika kaitaliojau, o kai pavargau pliurpti ir issikroviau - pasnaudziau :)
Atvazave i kelta siek tiek palaukem kol visus surikiavo ir islipom i virsu. Labiausiai pasizymejo dvi poros lietuviu - garsiai kalbejo, juokesi, bliove, kava siurbciojo ir visiems leido suprasti, kad va kokie mes svarbus ir garsus :) Po kazkiek laiko paprasiau draugo pereiti kitur, nes galva pradejo skaudeti. As nesakau, kad as esu tylene, bet sitie zmones pranoko net mane.
Is kelto isvaziavome i autostrada. Buvo labai idomu stebeti Prancuzijos kaimelius, laukus, pilis. Visiskai kitokie nei Lietuvos. Ir visur tokie dideli, rudi kelio zenklai su piesiniais.
Po 3 val keliones pasiekeme savo viesbuti. Rinkomes, kad butu su Paryziaus dvasia, ne europiniu standartu, todel pasirinkom ir su mislingu pavadinimu Princesse Isabelle. Kambariukas buvo labai maziukas, bet jaukus. O ir didesnio jo nereikejo, nes mes tik pernakvoti i ji gryzom. Pasidejom daiktus, patyrinejom internetu kur ka rasti ir isvaziavom lankyti zymiuju vietu.
Pasakysiu atvirai - diena Eifelio bokstas didelis ir tiek. Man tikrai nesukele tokio ispudzio koki man paliko pamacius ji nakti. Diena jis atrode kaip didziulis metalo bokstas su aplinkui smirinejanciais prekeviais, ikyriai pardavinejanciais Eifelio boksto statuleles. Man jie primine Egipto pardavejus, kurie kaip muses prie medaus lipo.
NEtgi buvo atvejas, kad man kazkoks vaiinukas padave roze. As jam atgal atidavineju, o jis man liepia turetis. Nusifotografavom, as bandau atiduoti, o jis praso 3 euru. As pradejau spyriotis, kad man nereikia, o jis net neima jos is manes. Pasake, kad mano draugas man ja nupirks, nes geras zmogus yra :D Dainius turejo 5eurus, tai kaip ir reikejo tiketis - grazos jam niekas nedave. Uz tai gavau dar viena roze. Taigi, dvi rozes uz 5 eurus :) Labai jau brangios tos rozes...
Kilti i pati virsutini Eifelio boksta nenorejom, nes jau girdejom atsiliepimus, kad is ten nieko nesimato - per aukstai. Pakilom i antra auksta ir ... tiesiog ateme zada. Nei viena nuotrauka negali to parodyti ar perteikti. Vaizdas tiesiog nerealus ir nepakartojamas. Tokios gausybes svieseliu dar nebuvau maciusi. O vaizdu grozis tiesiog stulbinantis.
Minusas tik tas, kad buvo salta ir vejuota. Todel pasisildyti nutarem restorane. Eliziejaus laukuose susiradom viena is daugybes restoranu ir uzejo pavalgyti bei siaip romantiskai pasedeti. Kas juokingiausia, kad tarp staliuku buvo apie 30cm tarpas. Staliukas prie staliuko, girdisi viskas ka kalba kaimynai. Gerai, kad mes prancuziskai nesupratom, o lietuviskai suprantanciu irgi nepastebejom. O mes visur kalbejomes angliskai, nes visose kavinese, parduotuvese ir kitose turistinese vietose visi moka ir kalba angliskai. Net meniu surasyti dviem kalbom.
Valgem mes didziules krosnyje keptas picas, kuriu likuciu parsinesem namo. As geriau tikra prancuziska vyna, o Dainius arbata, kuri kainavo tiek pat kiek ir vyno taure. Siaip esme buvo ne paciame valgyme, o procese: mes buvom dviese, Paryziuje, Eliziejaus laukuose, jaukiame restorane ir ziurim i vienas kita :) Per daug neatvirausiu, nes nera cia ko visiems pasakoti kokia laiminga as esu.
Prasieje per keleta parduotuviu, sedom i masina ir patraukem namo. Buvome geros nuotaikos, nors ir pavarge, plepejom ir staiga...pasukom i ne ta posuki. O buvom visai arti viesbucio... Ilgai vaziavom kazkokiu tuneliu po upe, kol isvaziavom i kelio pabaiga, kur norint apsisukti ir gryzti atgal turejom susimoketi keliu mokesti 7,80euro. Pavaziavom siek tiek, apsisukom ir vel teko susimoketi 7,80euro. Buvom pikti, pavarge, alkani, norejosi tik griuti i lova ir miegoti. Deja, dar teko visa ta gabala kelio gryzti atgal. Ta posuki atsiminem tikrai, nes ne karta dar teko juo vaziuoti.
Ryte atsikelem, nusiprausem prancuzisku vandeniu ir nusileidom i restorana papusryciauti. Pusryciams dangisku migdolu nebuvo - standartiniai viesbucio pusryciai, na dar plius prancuziskos bandeles, crosanai.
Apsiziurejom kur yra artimiausias tipiskas prancuziskas prekybos centras ir patraukem pirkti lauktuviu bei kitokiu smulkmenu. Nusipirke keleta buteliu prancuzisko vyno, saldainiu ir rubeliu Gabijai nuskubejom i viesbuti issiregistruoti ir traukti namolio.
Dar pakeliui aplankem Paryziaus Katedra. Tokios didybes as dar nemaciau niekur. Labai grazi. Tuo metu vyko Misios. Tai buvo visa ceremonija, kuri buvo labai iskilminga. Ir dar apsuke rata mieste - isvykom i trasa namo.
Namo gryzom be nuotykiu. Pavarge, bet pilni ispudziu. Su namiskiais isgerem vyno, pasmaguriavom saldainiu ir ispasakojom ispudzius su nuotraukomis. Smagu prisiminti tokia silta, miela, romantiska kelione. Visiems rekomenduoju, ypac tiems, kurie myli ;)
